Auginimas
LT EN RU

Auginimas

Apie auginimą

Istorija

       Komercinės šinšilininkystės pradžia yra laikomi 1923 m., kai šie gyvūnėliai buvo pradėti auginti ir veisti nelaisvėje Kalifornijos valstijoje (JAV). Jau 1954 m. Šiaurės Amerikoje fermeriai augino nelaisvėje apie 500 tūkst. šinšilų. Pirmajame šinšilų aukcione dėl kailiukų nuostabaus grožio, lengvumo, atspalvių įvairovės ir tvirtumo jie buvo pardavinėjami po 100-200 dolerius už vienetą. Tokios kailiukų kainos dar labiau skatino gyvūnų augintojus plėsti šį verslą. Tuo labiau kad iš kailiukų pasiūti kailinukai, mantijos, movos, kepuraitės plačiai plito tarp turtingų damų.
       Pastaruoju metu pasaulyje laikoma apie 3.5 mln. šių gyvūnėlių, kurių didžioji dalis auginama specialiose fermose JAV, Kanadoje, Australijoje,  ir bevek visoje Europoje. Lietuvoje šinšilos pradėtos auginti prieš  15 metų  .Pirmosios šinšilų šeimos į Lietuvą buvo atvežtos iš Vokietijos. Šiuo metu susidomėjimas šinšilų auginimu sparčiai auga. Daug gyvūnėlių auginama pardavimui, nemažai kailiukų išvežama į tarptautinius kailių aukcionus.

Rūsys  

Įvairiose pasaulio šalyse yra veisiamos ir auginamos kelios rūšys šinšilų, tai neturinčios jokių kitų giminingų gyvūnų rūšių pasaulyje: tai Lanigera ir Brevicaulda. Dauguma šinšilų yra Lanigera tipo. Kiti tipai buvo išvesti augintojų pastangomis ir natūraliomis mutacijomis. Lanigera - ji turi gerą sudėjimą, tiesią, buką nosį, vidutinio dydžio ausis ir ilgą uodegą. Jos kailis yra ilgas ir tankus. Šio tipo šinšilos yra žinomos kaip sunkiai auginamos. Šios šinšilos labiausiai tinka komerciniam auginimui. Brevicaulda - ilga, stambi šinšila. Ji turi gerą sudėjimą, buką nosį ir trumpą uodegą. Jos kailis yra ilgas, tankus, padengtas vilna, nėra tamprus ir geros kokybės. Abi tikrų šinšilų rūšys yra panašios savo genetinėmis savybėmis. Tačiau sukryžminus jas dalis patinėlių būna nevaisingi. Patelės kryžminamos su bet kurios rūšies patinėliais atveda daugiau jauniklių. Geresnė būna ir kailio kokybė.

Šerimas

 Šinšilos yra žolėdžiai gyvūnai. Gamtoje jos nereiklios maistui, gerai ėda sausas žolių, krūmokšnių sėklas bei vaisius, daugelio augalų įvairias dalis, kaktusus bei kerpes. Šinšilos gali apsieiti be vandens, nes gali pasitenkinti rytine rasa ir drėgme, kuri yra jų suėstuose augaluose.
Auginant komercijos tikslais, ištisus metus šie graužikai yra šeriami sausais kombinuotaisiais pašarais ir šienu. Tai ir yra pagrindinė pigaus jų išlaikymo sąlyga, palyginti su švelniakailiais mėsėdžiais gyvūnėliais. Vienam suaugusiam gyvūnėliui reikia apie 30-40 g kombinuotųjų pašarų , 10-15 gr šieno per parą. Šinšilų yra jautri žarnų mikroflora ir jie jautriai reaguoja į staigius pašaro pasikeitimus, jiems pasireiškia įvairūs virškinimo sutrikimai.Nauji pašarai turi būti įvedami palengva, kad žarnų mikrofloros sudėtis ir metabolistiniai procesai sugebėtų prisitaikyti. Papildomai prie granuliuoto pašaro galima mažais kiekiais duoti skanėstų.Tai gali būti razinos, džiovinti vaisiai, riešutai, migdolai, saulėgražos, erškėtuogės. Žalius pašarus,vaisius, daržoves- duoti nedideliais kiekias.Kadangi šinšilai yra griaužikai jie turi gauti pastoviai griaužti,tai yra mediena, uoliena ir t. t.     

      Veisimas

 Seniau šinšilos buvo laikomos poromis. Šiuo metu taikomas grupinis veisimas, paremtas poligamija kuris yra daug efektyvesnis. Vienam patineliui skiriamos 4-6 pateles. Poligaminis veisimas turi privalumų, nes vienas patinelis apvaisina kelias pateles, per tą laiką sulaukiama daugiau prieauglio, lengviau pasiekiama norima kailiuko spalva. Šis metodas yra ekonomiškai efektyvesnis, nes reikia mažiau patinelių, narvelių, mažesnės pašarų sąnaudos. Šinšilų patelės lytiškai subręsta nuo 7 menesių amžiaus. Poruoti galima ne jaunesnius nei 7-8 menesių gyvūnelius.

       Šinšilų patelių nėštumo trukmė-111 dienų,gali trukti keliomis dienomis anksčiau ar vėliau.Labai svarbu, kad augintojas nėščių patelių nekilnotų iš jų įprastos vietos, netgi toje pačioje patalpoje.

       Šinšilų patelės apsivaikuoja be niekeno pagelbos. Vaikavimasis dažniausiai vyksta anksti ryte. Apie vaikavimosi pabaiga augintojas sprendžia iš to, kad patelė suėda placenta.Esant taisyklingai mitybai pieno trūkumo paprastai nebūna, jis gali atsirasti esant nepakankamai mitybai. Apsivaikavimo dieną patelėms nerekomenduojama leisti maudytis smėlio vonioje, nes galimas gimdos ir vaginos uždegimo pavojus.

       Šinšilų jaunikliai gimsta plaukuoti ir matantys.Jau  pirmosiomis minutėmis jie bėga paskui mama ir ieško jos spenelių maitintis.Kai patelė atveda 3 ir daugiau jauniklių tai reikėtų papildomai maitinti.

       Nuo 8 savaičių jaunikliai atskiriami nuo motinos ir perkeliami į atskirus narvus.Jeigu tenka auginti 2 ir daugiau jauniklių viename narve tai patartina laikyti neilgiau kaip iki 4 mėnesių po to  juos būtina atskirti ir perkelti į atskirus  narvus.Šiuo laikotarpiu jau galima nuspręsti, kurie žvėreliai bus skirti veisimui, o kurie –kailiams.

Šinšilų ligos

                 Dažniausiai pasitaikančios ligos yra skrandžio - virškinamojo trakto, odos ir kailio. Dažniausiai sutinkami mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai.

          VIRŠKINIMO TRAKTO LIGOS - jos yra labai dažnos, pasireiškia viduriavimu arba vidurių užkietėjimu.
          VIDURIAVIMAS - viduriavimai skystomis išmatomis šinšilams pastebimi gana retai. Dažniausiai esant sunkiems enteritams išmatos yra šiek tiek minkštesnes.
          VIDURIU UŽKIETEJIMAI - užkietejimai šinšilams yra dažnesni negu viduriavimai. Gali buti daugybe užkietejimo priežašciu. Pagrindine buna del šerimo klaidu.
          MIELIU GRYBELIU INFEKCIJA - mieliu grybo infekcijos priežastys nera pilnai nustatytos. Kadangi ši liga yra dažna, ji gali buti del imuniniu sutrikimu ir del pašaru sudedamuju daliu užteršimo.
          TIMPANIJA - IŠPUTIMAS - išputimas yra anksčiau minetu ligu lydimasis požymis,taciau gali eiti ir kaip atskira liga.
          TIESIOSIOS ŽARNOS IŠKRITIMAS - dažniausiai buna del ilgalaikiu, užsitesusiu virškinimo trakto sutrikimu, tokiu kaip viduriu užkietejimas arba viduriavimas.
          ODOS IR PLAUKU DANGOS LIGOS - odos ir kailio ligos labai priklauso nuo virškinimo organu ir yra dažniausios veternarineje praktikoje. Dažniausia priežastis yra netnkamu smelio voniu naudojimas ir per aukštas oro dregnumas. Gali tureti ktoparazitu.
          MEDŽIAGU APYKAITOS LIGOS - medžiagu apykaitos sutrikimai šalia virškinimo sutrikimu ir kailio bei odos ligu yra trecias kompleksas ligu nustatomu veterinarineje praktikoje.
          MINERALINIU MEDŽIAGU, VITAMINO B TRUKUMAS - mineraliniu medžiagu trukumas šinšilams dažnai sukelia ligas. Pradineje stadijoje gali sukelti ryškus raukulius.
          VITAMINO E TRŪKUMAS - šis susirgimas dar vadinamas, geltonu ausu, liga. Tai ivyksta del to, kad balti kuno riebalai igauna gelsva spalva.
          VARPOS ŽIEDAS - galima dažnai pastebeti apie varpa susidariusi tvirta žieda iš krentanciu plauku ir apmirusiu gleivines daleliu. Tai gali sukelti rimtu komplikaciju, tokiu kaip nekroze, varpos nukritimas, šlapimtakiu užsikimšimas.
PIENO TRUKUMAS - svarbiausi yra hormoniniai sutrikimai, blogos šerimo ir laikymo salygos neštumo metu. Gali buti susije su mineraliniu medžiagu trukumo sindromu.

          Šinšilas lydi ir kitos ligos kaip mastitas, šilumos smugis, ausies uždegimas, akiu gleivines uždegimas, širdies ydos, kailio kandžiojimas ir t.t.

 

Mus rasite
Stanislavos Dainienės farm (farm code 6026869)
J.Biliūno g. 95, Šlienava, Kauno rajonas LT-53144
Email: info@chinchillas.lt
Mob. tel.: +370 698 14702
PVM kodas: LT100000172410