Elgesys su šinšilais

Elgesys su šinšilais

Auginant bet kokius žvėrelius yra labai svarbu gerai suvokti jų savitumą ir atitinkamai laikyti. Tai ypač svarbu laikant šinšilus. Šinšila – ne višta ir ne karvė. Tai aplamai išskirtinis gyvūnas, skirtas auginti ne visiems ir ne bet kam. Kadangi ne visi tai suvokia, šiuo atžvilgiu gali kartotis dažnai daromos klaidos, nes kai kurie augintojai kreipia dėmesį ne į žvėrelių poreikius, bet į savo patogumus. Tai yra tiesioginis kelias į pabaigą. Anksčiau ar vėliau. Šinšilos yra tokie gyvūnai, kurie turi turėti viską kas geriausia. Pradedant šviežiu, kokybišku pašaru, filtruotu vandeniu, tikslingu šėrimu, švara, tvarka, ramybe bei griežtu drėgmės bei temperatūros santykiu baigiant atsakomybe ir kantrybe šiems mažiems mieliems gyvūnams.

Augintojas turi turėti ramią ranką. Jeigu jis iš prigimties yra nervingas ir neramus, neramumą jis perduos ir šinšilams. Augintojas turi mylėti šinšilus ir būti jiems labai kantrus. Kaip rodo patirtis, dažnam augintojui nesiseka auginti šinšilus, nes trūksta šių savybių, būtinų sėkmingam jų auginimui.

Kad ir kaip juokingai tai atrodytų ir ne visiems suprantama, bet prieš gaudydami ar paleisdami žvėrelį, visų pirma pasikalbėkite su juo. Ramus kalbėjimas raminančiai veikia visus žvėrelius, o ypač šinšilus. Jie tai mėgsta. Ypatingai svarbu žinoti, kad kai paimate vaikingą patelę iš narvo, nelaikykite jos kabančios už uodegos ir neleiskite jai spurdėti, nes tai gali baigtis persileidimu. Ką daryti, kad išvengtumėte šinšilų įkandimo ir ką daryti joms įkandus, pasiskaitykite skyrelyje “Šinšilų ypatumai”.

Jauni augintojai pastebi, kad jų įsigyti žvėreliai yra baikštūs ir neramūs. Šinšilai turi priprasti prie naujos aplinkos ir naujo augintojo. Tai yra visiškai natūralu. Šinšilams didelę įtaką daro transportavimas. Dažniausiai pradedantieji augintojai stokoja žinių ir parsivežę gyvūnus pas save į fermą juos pašeria galvodami, kad daro gera šinšiloms – atvirkščiai – jūs jiems kenkiate! Atvykus į naują vietą šinšilų nešerkite, duokite tik vandens. Sekančią dieną  duokite gero, kokybiško, sauso šieno. Trečią dieną įberkite pašaro, stebėkite kaip jį ėda, noriai, ar ne. Taip turi būti daroma dėl to, jog po pervežimo dažniausiai šinšilos patiria didesnį ar mažesnį stresą. Nuo streso joms sutrinka virškinimas, todėl, jeigu jie gaus pašaro iš karto, gali užsikišti žarnynas – ko pasekoje užkietėja viduriai. O šitas dalykas gali baigtis tragiškai. Kas kaltas šioje situacijoje? Taigi, įsigyjant gyvūnus, pasiteiraukite augintojo net mažiausių smulkmenų, griežtai laikykitės augintojo nurodymų.

Kalbant apie narvus – eilę geriausia statyti prie sienos, nes žvėriukai visada ieško apsaugos, prieglobsčio. Ilgesnį laiką nelaikykite nieko priešais narvus, tik už kampo. Pavyzdys: stebėjome vieną pradedantį augintoją. Pati patalpa kur gyveno žvėreliai buvo tikslinga ir tinkama auginimui. Atvykus į ūkį, narvai buvo pastatyti prie sienos, tačiau augintojas galvojo, kad padarys žvėreliams gera ir prasidėjus šaltam metų laikui, perstatė narvus į vidurį patalpos. Pasekmė: žvėrelius buvo galima stebėti iš visų pusių; jie neturėjo prieglobsčio (siena); pažįstamiems ir giminaičiams niekas netrukdė apžiūrinėti tokius keistus ir nematytus žvėrelius iš visų pusių. Žvėreliai tapo tokie nervingi ir baikštūs, kad reaguodavo net į durų atidarymą. Pagaliau iš baimės ir nervingumo pradėjo graužti savo kailį. Nuolat gąsdinami arba susistresavę žvėreliai gali nesivaikuoti. Jeigu pastatėte motininius narvus vienoje vietoje, tai jie ten stovėt turės tol, kol gyvuos jūsų šeimos. Įsidėmėkite tai.

Kitas blogas jaunų augintojų įprotis yra tai, kad šinšilus jie laiko kaip kambarinius šunelius. Jie nešasi juos į namus, į lovą, duoda jiems tokių saldumynų kaip žemės riešutai, razinos ir kt. Jais galima peršerti ir nupenėti žvėrelius. Be to, jie turi būti duodami visiems žvėreliams. Šinšilai turi stiprų pavydo jausmą ir jeigu pradėsite lepinti vieną žvėrelį, kiti šitą greit pajus, to pasekoje gali ištikti nervinis priepuolis, stresas, kailio graužimas. jeigu nusprendėte duoti šinšilams skanėstų, svarbu, kad jie nebūtų chemiškai apdoroti, kadangi tai tiesiogiai kenkia jų sveikatai. Šinšilos nutuks, o tai nepageidautina patinėliams kergimo laikotarpiu ir patelėms nėštumo metu. Taip pat jiems gali praeiti noras kergtis ir ėsti normalų pašarą.

Straipsnis priklauso www.chinchillas.lt